Artimiausi renginiai

Lietuvos dalyvavimas ES bendroje saugumo ir gynybos politikoje (BSGP)

Sukurta 2013.12.05 / Atnaujinta 2023.10.23 09:39

Rusijos agresija prieš Ukrainą ir stiprėjančios globalios grėsmės lemia poreikį Europos Sąjungai (ES) stiprinti savo saugumo ir gynybos politiką. Atsižvelgdami į dabarties iššūkius, 2022 m. kovo 10–11 d.ES vadovai priėmė Versalio deklaraciją, kuria įsipareigojo gerokai padidinti gynybos išlaidas, toliau investuoti į pajėgumus, būtinus visų rūšių misijoms ir operacijoms vykdyti, skatinti civilinių, gynybos ir kosmoso mokslinių tyrimų ir inovacijų sinergijas. Valstybės narės sutarė, kad didelis dėmesys turi būti skirtas kovai su dezinformacija, apsisaugojimui nuo kibernetinių atakų prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą ir karinio mobilumo visoje ES intensyvinimui. Visos gairės dėl veiksmų ateinantiems 5 – 10 metų, konkrečių terminų pažangai įvertinti pateiktos Strateginiame kompase.

Strateginis kompasas (SK) priimtas Užsienio reikalų Tarybos bendrame užsienio ir gynybos ministrų posėdyje š. m. kovo 21 d. (Europos Vadovų Taryba SK patvirtino kovo 24-25 d.) yra pirmas toks apibendrinantis dokumentas, apibrėžiantis Europos Sąjungos (ES) veiklą saugumo ir gynybos srityje. SK nesukuria naujų įsipareigojimų, tačiau suteikia gaires ES Bendrajai saugumo ir gynybos politikai, kaip ji apibrėžta ES sutarties 42-46 straipsniuose. SK tiesiogiai prisideda prie Versalio deklaracijos įgyvendinimo. Bendroji dokumento dalis parengta remiantis 2020 m. rudenį atlikta pirmąja ES grėsmių analize, kurią planuojama reguliariai peržiūrėti bent kartą per 3 metus. SK tikslas yra suteikti bendrą strateginę viziją ES saugumo ir gynybos politikai ateinantiems 5-10 metų, o jo įgyvendinimas pradėtas tuoj pat po priėmimo (tikimasi iki 2030 m. pasiekti iškeltus tikslus). Dokumente siekiama pateikti apibendrintą strateginės aplinkos vertinimą, išryškinti bendrą tikslą ir bendrą supratimą veiksmų, kuriuos jau vykdome saugumo ir gynybos srityje, taip pat pateikti naujus veiksmus ir priemones šiose srityse:

  • Įgalinti ES greičiau ir ryžtingiau reaguoti į krizes;
  • Užtikrinti ES interesus ir apsaugoti piliečius sustiprinant ES grėsmių nuspėjamumo ir reagavimo gebėjimus;
  • Didinti investicijas ir skatinti inovacijas plėtojant būtinus gebėjimus ir technologijas;
  • Plėtoti bendradarbiavimą su partneriais, ypač su Jungtinėmis Tautomis (JT) ir NATO.

Lietuva prisideda prie ES bendros saugumo ir gynybos politikos, įskaitant Lietuvos indėlį kuriant europinius civilinius ir karinius pajėgumus, ES atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimą, dalyvavimą ES vykdomose misijose ir operacijose, ES partnerysčių politiką ir siekį užtikrinti glaudų ES ir NATO bendradarbiavimą, siekiant šių organizacijų papildomumo.

Atsakant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Lietuva tvirtai remia visų bendros užsienio ir saugumo politikos instrumentų panaudojimą teikiant paramą Ukrainai. Nuo Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pradžios ES per Europos taikos priemonę  jau skyrė daugiau nei 5,6 mlrd. eurų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

BSGP evoliucija

Europos saugumo ir gynybos politikos užuomazgos buvo įtvirtintos 1993 metais įsigaliojusioje Mastrichto sutartyje, kurioje vienas iš trijų ramsčių buvo bendra užsienio ir saugumo politika. Amsterdamo sutartis, įsigaliojusi 1999 metais, aiškiau apibrėžė ES funkcijas ir įsipareigojimus taikos palaikymo srityje. Tačiau tokią Bendrąją saugumo ir gynybos politiką (BSGP), kokią turime šiandien, įtvirtina 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusi Lisabonos sutartis. Po šios sutarties Europos saugumo ir gynybos politika (ESGP) toliau plėtojama kaip BSGP. Lisabonos sutartis įtvirtina politinio ir karinio solidarumo tarp valstybių narių sampratą su savitarpio pagalbos straipsniu (Europos Sąjungos sutarties 42 str. 7 dalis) ir vadinamuoju solidarumo straipsniu (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 222 str.). BSGP nustato ES politinių ir karinių struktūrų, taip pat civilinių ir karinių misijų ar operacijų bei veiksmų užsienyje sistemą. Per kelis dešimtmečius ES, siekdama prisidėti prie tarptautinio saugumo ir taikos palaikymo, konfliktų ir krizių apimtuose regionuose dislokavo beveik 40 BSGP misijų ir operacijų , iš kurių 18 vykdoma ir šiandien.

Europos Sąjungos civilinės misijos

Šiuo metu Lietuva dalyvauja šiose ES civilinėse misijose, deleguodama civilius ekspertus ir pareigūnus: ES stebėsenos misijoje Sakartvele (EUMM Georgia, vyksta nuo 2008 m.) ir ES paramos Ukrainai misijoje (EUAM Ukraine, vyksta nuo 2014 m.). Be to, lietuviai yra užėmę vadovaujančias pozicijas šiose ES civilinėse misijose: nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. K. Jankauskas vadovavo ES stebėsenos misijai Sakartvele, o nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. K. Lančinskas vadovavo ES paramos Ukrainai misijai.

ES stebėsenos misijos Sakartvele tikslai: stabilizavimo proceso padėties stebėsena, misija veikia kaip incidentų sprendimo „karštoji linija“; konflikto šalių santykių normalizavimo proceso ir poveikio žmonėms stebėsena; įtampos mažinimas palaikant ryšius, sudarant palankesnes sąlygas konflikto šalių kontaktams ir bendriems projektams; prisidėti prie Europos politikos formavimo konflikto atžvilgiu. Misijos štabas yra Tbilisyje, misija taip pat turi regioniniu padalinius Goryje, Mcchetoje ir Zugdidyje.

EUAM Ukraine yra 2014 m. liepos 22 d. įsteigta vykdomųjų įgaliojimų neturinti civilinė misija. Ji pradėjo veikti 2014 m. gruodžio 1 d. Pagrindinis jos tikslas yra parama Ukrainai plėtojant tvarias, atskaitingas ir efektyvias saugumo tarnybas, stiprinančias teisinę valstybę. 2022 m. kovo mėnesį misija gavo naujus įgaliojimus teikti paramą teisėsaugos institucijoms, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pabėgėlių srautui iš Ukrainos į kaimynines valstybes nares ir humanitarinės pagalbos patekimui į Ukrainą. 2022 m. balandžio mėnesį Taryba priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies pakeitė EUAM Ukraine įgaliojimus. Pagal pakeistus įgaliojimus EUAM Ukraine dabar teikia dar ir paramą Ukrainos valdžios institucijoms, kad palengvintų tarptautinių nusikaltimų, įvykdytų dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos.

Europos Sąjungos karinės misijos ir operacijos

Lietuvos kariuomenės kariniams vienetams teisę dalyvauti tarptautinėse operacijose suteikia Lietuvos Respublikos Seimas. Atlikti karo tarnybą tarptautinėse institucijose ar mokymo misijose Lietuvos kariai skiriami Krašto apsaugos ministro įsakymu. Šiuo metu Lietuva dalyvauja šiose ES karinėse misijose ir operacijose: karinėje operacijoje EUNAVFOR Med Irini Viduržemio jūroje, kurios pagrindinė užduotis yra užtikrinti Jungtinių Tautų ginklų embargą Libijai; karinėje operacijoje EUNAVFOR Atalanta prie Somalio krantų, kurios pagrindinė užduotis yra atgrasyti ir užkirsti kelią piratavimui ir ginkluotiems plėšimams; karinėje mokymo misijoje Malyje (EUTM Mali), ES karinėje mokymo misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje (EUTM RCA) ir ES karinėje mokymo misijoje Mozambike (EUTM Mozambique).

ES tvirtai remia Ukrainą ir jos žmones ne tik teikdama didelę paramą Ukrainos ekonomikai, bet ir remdama Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Tam tikslui 2022 m. spalio mėn. įsteigta nauja ES karinės pagalbos misija (EUMAM Ukraine) Ukrainai remti. Misija rengs individualius, kolektyvinius ir specializuotus mokymus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, įskaitant jų teritorines gynybos pajėgas, taip pat koordinuos ir sinchronizuos valstybių narių veiklą, kuria remiamas mokymų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms rengimas.

Aktuali informacija apie Lietuvos dalyvavimą karinėse tarptautinėse operacijose ir mokymo misijose pateikiama LR Krašto apsaugos ministerijos svetainėje.

Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO)

Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (angl. Permanent Structured Cooperation, PESCO) yra ES Lisabonos sutartyje numatytas instrumentas, skirtas gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje toms ES valstybėms narėms, kurių kariniai pajėgumai atitinka aukštesnius kriterijus ir kurios tarpusavyje yra susaistytos didesniais įsipareigojimais. PESCO buvo įsteigtas Tarybos sprendimu (BUSP) 2017/2315 2017 m. gruodžio 11 d., kuriame taip pat buvo nustatytas dalyvaujančių valstybių narių sąrašas. Prie PESCO prisijungė 25 ES valstybės narės tarp jų ir Lietuva. Tarybos sprendimas, kuriuo įkuriamas PESCO, numato, kad išimties tvarka dalyvauti atskiruose projektuose gali būti pakviestos ir trečiosios valstybės, t. y., ne ES valstybės narės, tačiau sprendime nėra numatytos taisyklės. 2020 m. lapkričio mėn. valstybės narės nustatė bendrąsias sąlygas, remiantis kuriomis trečiosios valstybės išimties tvarka galėtų būti pakviestos dalyvauti pavieniuose PESCO projektuose. Šis sprendimas sudaro palankesnes sąlygas plėsti bendradarbiavimą su partneriais gynybos pajėgumų vystymo srityje.

PESCO iniciatyva įgyvendinama per projektus, kurių šiuo metu yra 68. Pirmuosius 17-a projektų ES Taryba patvirtino 2018 m. kovą, tarp kurių buvo atrinktas ir Lietuvos Kibernetinių greito reagavimo komandų (angl. Cyber Rapid Response Teams and Mutual Assistance in Cyber Security, CRRT) projektas. 2020 m. vyko PESCO strateginė pirmojo etapo (2017-2020 m.) peržiūra, kurios metu buvo vertinama pažanga, bei pateikiamos gairės antrajam etapui (2021-2025 m.). Peržiūroje akcentuojama, kad valstybėms narėms reikia iki 2025 m. įvykdyti didesnius saistančius įsipareigojimus ir pasiekti konkrečių rezultatų. 11-a naujų projektų buvo patvirtinta 2023 m. gegužę.

Daugiau informacijos apie PESCO projektus galima rasti čia.

Lietuvos vadovaujamo Kibernetinių greito reagavimo komandų projekto tikslas yra plėtoti ir gilinti savanorišką bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje, teikiant savitarpio pagalbą reaguojant į kibernetiniu incidentus, įskaitant dalijimąsi informacija, bendrus mokymus ir bendrų pajėgumų kūrimą.