Gegužės  5 d., šeštadienį, Briuselyje šurmuliavo Atvirų durų diena – tai kasmet vykstantis renginys, kuriuo minima Europos diena. ES institucijos atvėrė duris lankytojams, o ES Taryba kvietė susipažinti su ES valstybėmis narėmis. Lietuvos stende akį traukė HoPro įmonės Holografas su animacija, atspindėjusia Lietuvos simbolius, nuotraukos su 100mečio šventimo vaizdais bei Mariaus Jovaišos sukurtas video apie naująsias technologijas. Lietuva pristatyta kaip moderni, novatoriška šalis, o tautinių šokių  kolektyvo "Lietuvonis" šokėjai trypė liaudies šokius ir kvietė žiūrovus į bendrą ratą, rodydami puoselėjamą Lietuvos kultūros paveldą ir senąsias tradicijas. 

Balandžio 9-10 d. Briuselyje vyko LR Vyriausybės Europos Sąjungos komisijos (VESK) išvažiuojamasis posėdis, kurio metu VESK nariai susitiko su ES institucijų atstovais: ES komisarės C. Crețu, atsakingos už regioninę politiką, kabineto vadovu Nicola De Michelis, ES Tarybos generaliniu sekretoriumi Jeppe Tranholm-Mikkelsen, ES vyriausiojo derybininko Brexit klausimais pavaduotoja Sabine Weyand, ES komisarės M. Thyssen, atsakingos už socialinę politiką, kabineto vadovo pavaduotoja Ruth Paserman bei komisarės C. Malmström, atsakingos už prekybą, kabineto vadove Maria Åsenius aptarė aktualius ES darbotvarkės klausimus, tame tarpe Jungtinės Karalystės išstojimo, Europos Sąjungos socialinės politikos bei iššūkius prekybos politikoje. 

Tuo pirmiausia įsitikinti turime patys. Metas nuspręsti, kokios Europos norime ir kokie jos ateities scenarijai mums priimtini. Padarysime tai Vilniuje, išvien su įtakingiausiais žemyno politikos formuotojais. Lapkričio 2 dieną Vilniuje rinksis daugiau kaip 30 Europos politikos ekspertų iš Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Baltijos valstybių, kurie profesionaliai ir objektyviai stengsis įvertinti vadinamąjį „lankstųjį“ ES ateities scenarijų.
Lietuva nėra Europos Sąjungos pakraščių valstybė, pasyvi stebėtoja, kurios ateitis lemiama didžiosiose Europos sostinėse.
Visą straipsnį skaitykite: delfi.lt

 

Lietuvos mokslo taryba pradėjo vykdyti Lietuvos mokslo ryšių biuro LINO veiklą Briuselyje. Lietuva tapo 27 Europos valstybe, Briuselyje turinčia nacionalinį mokslo ryšių biurą, kurio paskirtis – stiprinti šalies laimėjimus mokslo ir inovacijų srityje, mokslo tarptautiškumą ir sėkmingą mūsų tyrėjų dalyvavimą tarptautinėse programose. Biuras įsikūrė Lietuvos Nuolatinėje Atstovybėje Europos Sąjungoje.

37-erių metų Arnoldas Pranckevičius – vienas didžiausią Europos politikos patirtį turinčių žmonių Lietuvoje. Buvęs prezidento Valdo Adamkaus, Europos Parlamento pirmininkų Jerzy Buzeko ir Martino Schulzo patarėjas iš arti matė nesibaigiantį Europos Sąjungos kūrimo procesą.

Skaitykite daugiau: 15min.lt

Birželio 27 d. Briuselyje, Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, vyko diskusija apie naująjį Europos planą Ukrainai, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, šio komiteto pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Hanna Hopko, Aukščiausiosios Rados narys Ostap Yednak, žiniasklaidos atstovai, diplomatai, analitikai. Diskusijoje pristatytas 2017 m. kovo 3 d. Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų sprendimu patvirtintas Lietuvos planas Ukrainai 2017-2020 m. ir iš jo kilusi iniciatyva „Naujas Europos planas Ukrainai“, kurioje numatoma mobilizuoti  finansinę paramą Ukrainai – Maršalo planą.